Sentimentai

Aš sentimentali. Kažkaip stakta per lengvai pasisiekia, iki sodelio galo tikrai ne mylia,o kampe numesta točka primena kaip draskėmės viena kitą vėžiodamos.
Prisiekiu,chebra..turėti vietą, į kurią norisi pabėgti, kai visos proto, nervų, kantrybės, sveikatos, laimės gyslelės vos vos laikosi..yra mažų mažiausiai prabanga.
Man ne Ispanija ir ne Italijos krantai prabanga,o sumauto laiko radimas. Sumauto laiko.
Čia laiko niekas neliepia skaičiuoti.Čia liepia miegoti iki kiek telpa, čia leidžiama arbatos pertraukėles darytis kas pora valandėlių.
Daug tylėjau, nes tokią būseną atsivežiau..iš pradžių, o paskui daug juokiausi, ir manęs 11 metų pusbrolis vis klausdavo "kas tau darosi", kas mane dar labiau užvesdavo. Išėjom su juo prie slapto krioklio, pripasakojo kodėl flamingai rožinės spalvos, kodėl jis nepripažįsta APPLE, kad lėktuvo pilotas paskutinis turi palikti lėktuvą sudužimo atveju.Ir klausdavo vis"kas tau darosi".
Grūsdama agurkus į stiklainius pagalvojau, kaip blmba gerai, spręsti dilemą - gersim kavytę ar naminių uogų arbatą. Už nupjautą sodą ir išplautus močiutei stiklainius (naujiems vakavimams), diedulis parvežė ledų! Visi metėm darbus ir pasidarėm pusvalanduko pertraukėlę.
Jie daug šneka ir diskutuoja. Mano seneliai. Apie viską. Darže, įbėgus į garažą lietuj užklupus. Ar rytoj pirks pieno ar tik kefyro, ką seneliui daryti jei po plovimo kelnės apsipūkavo, ir kokias laidas jam žiūrėti, kai per teliką parodo "variotus".(Variotai - nieko gero žmonės, trenkti, nenormalūs, labai dažnai politikai).
Gulėti po riešutų medžiu yra prabanga. Miegoti pietų miego yra prabanga. Maudytis po kriokliu ir ranka pasiekiamame ežere - prabanga. Prabanga apkabinti juos. Juoktis žaidžiant ALIAS pagal 11mečio taisykles ir šerti žuvis apsuptai avių su seneliu.
Tai aš sentimentali savo kaimui. Buckūnams. Metelio ežerui. Nes čia turėjau geriausią vaikystę, apie kokią dabar vaikas greičiausiai tik knygelėse skaito.
Tai būdama 26erių leidau sau prabangą - po keliolikos metų vėl atsibusti ir pusę dienos vaikščioti su pižama basai po sodą kaime.
Už mano nugaros,130ties metų namas, kurį statė mano senelio senelis su tėčiu.
O jei rimtai, chebra, kaip atsišveisti kojų padus, nuo žolės??