Aš lietuvė

Gryna lietuve. Skelbiu save gryna lietuve.Man labai svarbu maitinti savo akis, gomurį, uoslę, klausą, mano vidų ir vidinę kultūrą...naujais potyriais. Naujais, kartais keistais skoniais, akimis neaprėpiamais ir amą atimančiais vaizdais, neapsakomai aštriais kvapais...liuliuojančia gamtos kalba. Man svarbu matyti koks pasaulis margas ir kokia aš maža ir kitokia viso pasaulio kontekste. Ir tai taip veža..! Taip užveda! Tuo pačiu gąsdina ir dar labiau žavi.
Man patinka aiškintis, kodėl musulmonas turi dvi žmonas, kodėl ispanai taip dažnai rūko žolę, italai atiduoda širdį praeiviui, kodėl amerikiečiai taip skuba, ar žydai atbulom nueina nuo raudų sienos..pasaulis toks keistas ir toks fainas, kad jautiesi apsvaigęs paragavęs visų atsakymų ir nori jų dar daugiau!
Bet visada..geriausias jausmas žemėje stovėti po savo, kartais tokiu žydru, o kartais tokiu cepelininiu lietuvišku dangumi, gerti savo švarų rajono vandenį, kalbėti lietuviškai apie kosmosą su draugais, gulėti prie pakrantes uodais nusėto ežero ir valgyti tuos antaninius obuolius. Man vienas draugas sakė, kad jam niekada nenusibosta žiūrėti į du dalykus - degančią ugnį ir bangas, nes kiekvienas ugnies liežuvis ir nauja atsiridenanti banga, vis kitokia, neaiški, nepasikartojanti. Tai man taip su su manim, niekada neatsibos žiūrėti į du dalykus - į pasaulį ir į Lietuvą