Ar kalbi?

O tiesa, ponios ir ponai, turbūt paprasta. Kalbėjimas labai padeda.
.........
Prieš porą dienų apsiverkiau balsu vidury parduotuvės. Dėl ko? Neišvardinsiu papunkčiui. Bet dėl visko. Dėl to, kad amerikoniški 'nevaikščiojančio' džinso džinsai pasako tiesą, dėl to, kad pažįstama pasakoja, kaip nusipirko naują automobilį, o Tu truputį dvejoji ar pirkti naujus kedus. Ir ne, ne dėl to, kad sąskaitoje likutis, o dėl to, kad įsivarei baimės 'vėžį' vardu 'tuoj bus šakės', nes antras mėnesis slepi nuo močiutės, kad tinkamu metu išėjai iš darbo. Ne, man pinigų netrūksta. Dar dėl to, kad šiandien turėjai sėdėti saulės atokaitoj prie Como ežero, bet sprendi dilemą, kurią h į savo 'dienotvarkę' įterpti sezoniškų rūbų kaitą. Tada dar, nagai ragai ir kanopos. Tada dar sugalvoji, kad patiko dideli iššūkiai ir profesinis drąskymasis. Kad žmonės aplink apsimeta, kad per karantiną vemia vaivorykštėm ir vienaragiais. Kad savaitę diegia širdį ir rašai sau nuosprendį. Neapkabini mamos, kai žliumbi. Nematai dieduko Juozo žydinčių obelų.
......
Kai man pasako draugės, kad nemiga kankina savaitę, kad mėgina vakarienei ieškoti sveikesnių alternatyvų, nes kelnės traška, kad nešioja antrą sezoną tą pačią bliuskę, kad ir ji bijo...žinok man pasidaro lengviau. Kad aš ne viena. Kad dabar visi lygūs. Kad šnekam. Ir nevemiam vaivorykštėm.
.......
Man psichologiškai labai sunku. Bet šiandien aš vėl šypsausi, turiu 100 planų, aplink mane pilna teptukų, sveikų draugų ir šeima, manim rūpinasi ir palaiko. Suvokiu, kad tuoj vasara. Plaučiuose yra oro.
......
O Tu ar kalbi?