Apie knygas ir palaikymą

Man atrodo baimė yra labai sveikas jausmas. Bijoti nukristi nuo stataus šlaito, bijoti įsipjauti kątik pagaląstu peiliu, bijoti pramiegoti egzaminą 8 ryto. Bet ar reikia bijoti "šokti" į savo gyvenimą?

Žinot, kartais atrodo, kad baimė mano antra sesė. Dažną veiksmą ir planą kausto abejonė ir 1000 klausimų. Bet, o jeigu ? Bet gi taip niekas nedaro. O šitas greičiausiai neįdomu? Kam tai reikalinga? Nepasiseks. Niekas nesupras. Neįmanoma.......Šitie ŠAUKSMAI mane dažnai lydi ir labai iškamuoja. Bet..

Ačiū Dievui, ši mano sesė ne tikra. Kada tik panorėjus, galiu ją mesti. Prisipažinsiu, pamesti save labai labai lengva, čia taip pat kaip greit įmanoma užsiauginti pilvuką, o atstatyti - labai sunku. Bet aš apie tai, kad nereikia būti standartu. Pati sau labai dažnai kartoju: juk žmonės turi gėlių parduotuves (,o pamačius lyjant lietui tuščią saloną, supranti, koks tai pavojingas verslas), bet jie gėles VISTIEK pardavinėja. Kažkas pardavinėja banglentes Vilniaus mieste, kažkas sugalvoja televizijos projektą, kurį "nušvilpia", bet po velnių reitingai "ima" TOPUS. Kažkas išėjo iš ofiso ir atidarė karvių fermą, o tą pieną parduotuvėje perki TU. Kažkas juk yra muzikantas ir aktorius, laužantys Tavo standartus, kad tik iš "ofisinio" gyvenimo užsitikrinsi sau pensiją ir saugiai galėsi auginti vaikus. Kažkas kuria skandinaviškus interjerus Lietuvoje ir leidžia sau miegoti iki 10 valandos ryto, kažkas siuva džemperius, o kažkas gamina dubenėlius iš kokoso kevalo.

Visa tai skamba "čia viskas iš žurnalo, jiems sekasi, padėjo, bet, o...". Žinot ir aš taip sakiau. Iki kol nepasirįžau "šokti" į savo gyvenimą. Mama mane visada vadino drąsia, žinau su baime, bet dar žinau viena. Niekas kitas, taip stipriai nenori, kad būtum laimingas, kaip Tavo šeima ir sielos draugai. Ir tada čia įsijungia palaikymas. 

Man palaikymas yra, kai draugė atsiunčia nuorodas į (ne)sėkmės istorijas, kai kviečia į apmąstymų pilnus renginius. Kai močiutė duoda siūlo ir sako, daryk su juo ką nori, kai mama nebeklausia ar susitvarkiau CV. Kai sesė pati bijodama, bet skatina daryti. Kai draugas šalia, kartu su Tavimi tampo stalus po laukus ir iš visos širdies nori, kad Tau pasisektų. Kai gali pasakyti, blemba bijau, o Tau atsakys SUSIIMK. 

Iš tiesų, tai yra receptas. Nusiimk nuo akių akiūklius, kurie riboja Tavo matomumą, daug skaityk. Domėkis. Susipažink. Labai stipriai tikėk. Dirbk. Pradėk rytą su skania kava, kuri užveda. Nerask vietos širdy tiems, kurie pavydi. Mylėk.

Nesusikurk sau NEIGIAMŲ ŠAUKSMŲ, dėl kurių pats nesi garantuotas. Nes jie tik Tavo paties sukurti barjerai.

A,...taip. O aš dar norėjau papasakoti, kad esu receptų knygų maniakė. Dažnai perku knygą, nors iš jos tik vienas receptas man pasirodė patrauklus. Receptų knygos man, kaip albumai. Jas vartydama, atsipalaiduoju geriau nei SPA. 

O Tu kuri šauksmus ir perki knygas?